Dilgėlė toks augalas, su kuriuo turbūt susidūręs kiekvienas, bent kartą "nudegęs" rankas ar kojas į jos trapius lapelius. Jei jūs ketinate prisiskinti šios vertingos piktžolės, tai dėl visa ko geriau apsiginkluokite pirštinėmis ir ilgu peiliu. Paradoksalu: neišvaizdi, beveik neišnaikinama piktžolė yra labai vertingas vaistinis augalas.
Dilgėlės tokios nereiklios, kad jų galite rasti bet kur: ypač noriai jos auga prie tvorų, gyvatvorių ir sienų, pamiškėse ir, žinoma, soduose. Nes ten, kur patręšta, jos jaučiasi ypač puikiai. Atrodytų, pats dievas pasirūpino tuo, jog žmogus dilgėlę rastų visur, vos tik jos prireiks.
Gydymo tikslais dilgėles rinkite nuo birželio iki rugsėjo. Aukšti, keturbriauniai stiebai turi didelius širdies formos lapus smailais dantytais kraštais. Jei sugalvosite išsivirti dilgėlių arbatą ar pasigaminti salotas, skinkite tik viršutinę, švelnesnę augalo dalį. Iš šiurkščių stiebų ir apatinių lapų spaudžiamos sultys.
Jei jus kankina reumatinio pobūdžio skausmai, maudžiantys nugaros skausmai, lumbagas ar radikulitas, jums padės dilgėlės, tačiau šis gydymo būdas gana nemalonus. Tik jokiu būdu nebūkite per daug jautrus sau, nes, laikantis senovės gydytojų patarimų, reikia skaudamą nugarą išvanoti šviežiomis dilgėlėmis. Procedūros pradžioje dilgėlės degina nugarą, tačiau greitai šis jausmas aprimsta ir taip "gydoma" oda tampa maloniai šilta — o tai pagerėjusios kraujotakos ženklas. Sis metodas labai tinka ir kojoms, kai jose sutrinka kraujotaka. Pirmasis tokio sutrikimo ženklas yra šaltos kojos. Norėdami pagerinti kraujo cirkuliaciją, jūs neturėtumėt užmiršti ir tokio patikimo pratimo kojoms kaip "važiavimas dviračiu". Be to, kasdieniniai pasivaikščiojimai ir kontrastinis dušas (visuomet užbaigiant šalta vandens srove) palengvina skausmą arba bent jau užkerta kelią ligai progresuoti.
Dilgėlės antžeminė dalis turi tris medžiagas, kurios plečia bei atpalaiduoja kraujagysles, taip pat pagerina bendrą kraujotaką. Tai acetilo cholinas, chlorofilas bei audinių hormonas — histaminas.
Be to, dilgėlė turi svarbių mineralinių druskų, pirmiausia kalio, kurio organizmui reikia tam, kad jis galėtų pašalinti vandenį per inkstus. Dėl tos priežasties dilgėlės arbata visuomet rekomenduojama, kai organizme susikaupia per daug skysčių. Tokiu atveju imkite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų dilgėlių, užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite 5 minutėms, kad pritrauktų, gerkite po puodelį perkoštos arbatos rytais ir vakarais.
Dilgėlėms priskiriamos net organizmą stiprinančios bei apetitą žadinančios funkcijos. Ir čia nėra nieko stebėtino, kai sužinome, kokiomis medžiagomis šis augalas turtingas: tai vitaminas A, gausu vitamino C, taip pat, be paminėto kalio, dar tokių mineralinių medžiagų kaip kalcio ir geležies. Šios medžiagos įvairiais aspektais daro įtaką medžiagų apykaitos procesams, padeda odai likti elastingai, stiprina organizmo imunitetą, skatina inkstų veiklą, "rūpinasi" stipriais kaulais ir gražiais dantimis, yra būtinos kraujo gamybai.
Bet ir tai dar ne viskas. Dilgėlių šaknyse yra sitosterino, tai puikus vaistas, gydantis šlapimo pūslės uždegimą. O dilgėlės sėklose, be sitosterino, gausu riebių aliejų bei vitamino E, kuris mažina cholesterino kiekį kraujyje.
Botanikos tyrinėtojai be minėtų medžiagų atrado naujų biologiškai aktyvių medžiagų, kurias dar reikėtų geriau ištirti. Čia turima galvoje taip vadinamieji biostimuliatoriai, kurių poveikis labai panašus į augalinių hormonų poveikį.
Iš viso to aišku, kokia plati dilgėlės panaudojimo sfera. Ji rekomenduojama kaip natūrali gydymo priemonė ne tik sergant reumatu, bet ir gydant podagrą, kadangi ši vaistažolė savo aktyviųjų medžiagų dėka pašalina iš kraujo šlapimo rūgščių perteklių. Be viso to, dilgėlių antpilu gydomos dar ir šlapimtakių bei inkstų ligos, virškinamojo trakto sutrikimai. Virtos dilgėlės tuoj pat praranda savo aštrumą. Todėl iš dilgėlių galima pasigaminti sveikų bei maistingų patiekalų, o jų skonis bus panašus į špinatų. Labai rekomenduojame jų paragauti.
Receptas: jaunus dilgėlių lapus išvirti pasūdytame vandenyje, nukošti, susmulkinti ir valgyti paskaninus sviestu bei druska.
Daugelis mėgsta ir dilgėlių salotas. Tam reikia imti jaunus lapus, juos nuplauti, supjaustyti ir valgyti, paskaninus jums patinkančiu padažu.
Dilgėlių sėklas vertėtų patiems rinkti, nes šiandien jų turbūt nerasite nei vaistažolių, nei įprastoje vaistinėje. Bet ten visada nusipirksite tonizuojančio gėrimo, pagaminto iš dilgėlių sėklų, kuris ypač rekomenduotinas organizmui nusilpus ar sergant senatvės ligomis. O spiritinė ištrauka iš dilgėlių šaknų, skirtų įtrynimams, yra puiki ir patikima plaukų stiprinimo priemonė.