Roto virusas. Jo gydymas

Rota virusai, kuriuos liaudyje dažnai vadiname roto virusu, yra žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą – Gastroenteritą. Roto virusas perduodamas per nešvarias rankas,
užkrėstus daiktus, maistą, vandenį, ar užsikrečiant nuo
čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Inkubacinis periodas trunka
1-3 dienas. Kasmet
šiuo virusu pasaulyje serga apie 18milijonų žmonių.

Rota virusai didžiuliais kiekiais išsiskiria su sergančiojo išmatomis iki 5d. nuo ligos pradžios. 7-10 dieną nebeišskiriami. Virusas
gana atsparus išorinėj aplinkoj: ant daiktų ir vandenyje jis gali
išlikti gyvas 10 dienų, o ant rankų – 4 valandas. Kad apsikrėsti šia
žarnyno rotavirusine infekcija, pakanka minimalaus rota virusų (roto
viruso) kiekio maiste, vandenyje, ant neplautų rankų ar daiktų, kuriuos
maži vaikai mėgsta kišti į burną. Išmatų mikrodalelės gali patekti ir į
oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti į vaiko nosiaryklę.

Beje, rota virusas (roto virusas), kaip ir gripo virusas,
atsparesnis šaltuoju metų laiku. Tuo metu daugiau laiko praleidžiama
uždarose patalpose, tad lapkričio – balandžio mėnesiais galimybės
užsikrėsti rotavirusine infekcija dar padidėja.

Roto
virusine infekcija dažniau serga vaikai nuo 9 mėn. iki 5 metų amžiaus,
vieni nuo kitų užsikrečiantys kolektyvuose, gydymo įstaigose,
darželiuose.

Roto viruso simptomai

Liga prasideda staigiai. Daugelis ligonių:

• karščiuoja (nuo 37°C iki 39°C),
• vemia (netoleruoja jokio maisto ar skysčių)
• viduriuoja nuo 4-5 iki 20 kartų per parą.

Roto viruso gydymas

Pagrindinis gydymosi principas subalansuoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą.
Gydymosi
pagrindą sudaro lengvai virškinamo maisto dieta (geriausia vandenyje
virtos kruopų košės be jokių priedų) su gausiu skysčių naudojimu (iki
1,5 – 2 litrų per dieną). Elektrolitų balansui atstatyti tinka
negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Šviežių vaisių
sulčių ar gėrimų reiktų vengti. Kai kuriuose interneto resursuose
randama tokia geriamojo mišinio sudėtis vienam litrui virinto vandens.

• Vienas nubrauktas šaukštelis druskos;
• Aštuoni nubraukti šaukšteliai cukraus. Cukraus kiekis neturi viršyti 3% tirpalo sudėties.
• Dehidracijos prevencijai dar naudojamas REHIDRON druskos tirpalas. Žarnyno floros gerinimui, atstatymui – probiotikas ERCEFLORA.

Roto viruso profilaktika

Svarbiausia – dažnai plauti rankas. Plaunant rankas muilu, žūna didžioji dalis virusų.

Jei rota virusu susirgo vaikas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.Žaislus valykite muilo ar sodos tirpalu. Vaikui pasveikus neleiskite dar jo į mokyklą ar darželį keletą dienų. Tegu jis pabūna namuose. 

Nora viruso panašumas į roto virusą

Į rota virusą savo simptomais panašus ir nora virusas,
tačiau nora virusine liga persergama žymiai lengviau. Nora virusą
medikai vadina "žiemos vėmimo liga". Nustatyta, kad daugiausiai
užsikrečiama nuo nora virusu užkrėsto maisto, o po to virusas gali plisti žmogui nuo žmogaus. Virusas
plinta labai greitai, todėl ligos protrūkiai būna darželiuose,
mokyklose. Daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių nora virusu, jokių
ligos simptomų nebūna. Tokie žmonės pavojingi aplinkiniams, nes gali
perduoti ligą.