Epilepsija – viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų pasaulyje. Ji paveikia milijonus žmonių ir sukelia daugybę iššūkių tiems, kurie ja serga, bei jų artimiesiems. Suprasti šios ligos priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus yra būtina siekiant suteikti paramą ir palengvinti gyvenimą sergantiems. Detaliai apžvelgsime epilepsiją, jos simptomus, rizikos veiksnius, gydymo metodus ir patarimus, kaip išmokti gyventi su šia liga.
Kas yra epilepsija?
Epilepsija yra lėtinė neurologinė būklė, kuri pasireiškia staigiais ir nevalingais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliai kyla dėl nenormalios elektrinės veiklos smegenyse, kuri sutrikdo įprastą smegenų funkcionavimą. Jie gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingais būdais, priklausomai nuo smegenų srities, kurioje atsiranda nenormalūs impulsai.
Ši liga yra labai paplitusi ir neturi vieno konkretaus veiksnio, kuris ją sukeltų. Epilepsija gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape ir bet kurioje amžiaus grupėje. Tačiau dažniau ji diagnozuojama vaikystėje arba vyresniame amžiuje.
Epilepsijos simptomai ir priepuolių tipai
Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Dažniausiai priepuoliai klasifikuojami į du pagrindinius tipus: generalizuoti ir židininiai (daliniai).
- Generalizuoti priepuoliai: Jie apima abi smegenų puses ir gali sukelti sąmonės praradimą ar traukulius. Tokie priepuoliai dažniausiai būna ryškūs ir lengvai atpažįstami. Pavyzdžiui:
- Tininiai-kloniniai priepuoliai: Tai yra vienas iš labiausiai atpažįstamų priepuolių tipų, kurio metu žmogus praranda sąmonę, o jo kūnas pradeda nevalingai trūkčioti.
- Miokloniniai priepuoliai: Jie pasireiškia staigiais, trumpais ir nevalingais kūno raumenų trūkčiojimais, kurie gali būti šiek tiek retesni, bet vis tiek pastebimi.
- Atoniniai priepuoliai: Šio tipo priepuoliai pasireiškia kūno tonuso praradimu, dėl ko žmogus gali staiga nukristi.
- Židininiai (daliniai) priepuoliai: Šie priepuoliai atsiranda tik vienoje smegenų dalyje ir gali pasireikšti įvairiai. Jie gali būti paprasti, kai pacientas lieka sąmoningas, arba sudėtingi, kai sąmonė sutrinka. Tokie priepuoliai gali būti su specifiniais jutimo ar motoriniais simptomais.
Kiekvienas priepuolio tipas gali sukelti skirtingus simptomus, tokius kaip regos sutrikimai, keisti skonio ar kvapo pojūčiai, nevalingas kūno judėjimas ir kt.
Epilepsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Epilepsijos priežastys yra labai įvairios, ir dažnai jos nėra lengvai nustatomos. Tačiau kai kurios žinomos priežastys ir rizikos veiksniai apima:
- Genetika: Nors ne visos epilepsijos rūšys yra paveldimos, genetika gali padidinti riziką. Kai kurios genų mutacijos arba genetinės ligos, kaip, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė, gali turėti ryšį su epilepsija.
- Galvos traumos: Traumos gali sukelti smegenų pažeidimus ir suaktyvinti epilepsiją. Pavyzdžiui, po stipraus smūgio galvai gali atsirasti randų smegenų audinyje, dėl kurių gali atsirasti priepuoliai.
- Infekcinės ligos: Kai kurios infekcijos, pvz., meningitas, encefalitas, taip pat gali pažeisti smegenis ir padidinti epilepsijos riziką.
- Smegenų augliai ir kitos ligos: Smegenų augliai, insultas ar kitų smegenų sričių pažeidimai yra galimos epilepsijos priežastys.
- Prenatalinės ir perinatalinės komplikacijos: Vaiko smegenų vystymosi sutrikimai gali kilti dar motinos gimdoje arba gimimo metu, o tai taip pat gali lemti epilepsijos vystymąsi.
Epilepsijos diagnozė
Epilepsijos diagnozavimas gali užtrukti ir reikalauti įvairių tyrimų. Pirmiausia gydytojai turi atmesti kitas galimas priepuolių priežastis ir naudoti skirtingus metodus siekdami nustatyti priepuolių pobūdį bei kilmę.
- Elektroencefalograma (EEG): Tai vienas dažniausių epilepsijos diagnozės tyrimų. EEG registruoja smegenų elektrinę veiklą ir gali parodyti nenormalų impulsų sklidimą.
- MRT ir kompiuterinė tomografija: Šie vaizdo tyrimai padeda identifikuoti struktūrinius smegenų pokyčius, kurie gali sukelti epilepsiją.
- Kraujo tyrimai: Siekiant atmesti kitas ligas ar rasti galimų medžiagų apykaitos sutrikimų, gali būti atliekami kraujo tyrimai.
Kaip gydoma epilepsija?
Epilepsija nėra išgydoma, tačiau yra daug efektyvių gydymo būdų, kurie gali padėti kontroliuoti priepuolius ir sumažinti jų dažnumą.
- Antiepilepsiniai vaistai: Dažniausiai pirmasis gydymo žingsnis yra antiepilepsiniai vaistai. Yra daug įvairių vaistų, kuriuos gydytojai parenka priklausomai nuo paciento būklės ir priepuolių tipo.
- Chirurgija: Kai vaistai nepadeda ir priepuoliai kyla iš aiškiai nustatytos smegenų srities, chirurginis gydymas gali būti galimas. Operacijos metu pašalinama ta smegenų dalis, kuri sukelia priepuolius.
- Ketogeninė dieta: Tai mažai angliavandenių ir daug riebalų turinti dieta, kuri kartais skiriama vaikams, kuriems vaistai nepadeda. Ši dieta gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą.
- Vagus nervo stimuliavimas (VNS): Tai chirurginė procedūra, kurios metu įstatomas prietaisas, stimuliuojantis vagus nervą, siekiant sumažinti priepuolių dažnumą.
Gyvenimo su epilepsija kokybės užtikrinimas
Epilepsija gali daryti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu ne tik tinkamai gydyti, bet ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę. Štai keletas patarimų:
- Miego svarba: Miego trūkumas yra vienas iš priepuolius sukeliančių veiksnių, todėl reguliari ir kokybiška miego higiena yra būtina.
- Streso valdymas: Epilepsijos priepuolius dažnai gali sukelti stresas, todėl verta imtis būdų, kaip jį mažinti, pvz., meditacija, joga, gilaus kvėpavimo pratimai.
- Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: Bendra sveikata gali padėti sumažinti priepuolių riziką, tad svarbu užtikrinti tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą.
- Saugos priemonės: Gyvenant su epilepsija, būtina atsižvelgti į potencialiai pavojingas situacijas. Pavyzdžiui, maudymasis vienam vonioje ar darbas aukštyje gali būti pavojingi per priepuolį.
Ar epilepsija paveldima?
Daugeliui žmonių kyla klausimas dėl epilepsijos paveldimumo. Kai kurios epilepsijos rūšys gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, tačiau ne visos. Kai kurie genų mutacijos gali padidinti riziką, tačiau aplinkos ir kitų veiksnių įtaka taip pat yra svarbi.
Mitai ir tiesos apie epilepsiją
Epilepsija yra viena iš tų ligų, kuri apipinta įvairiais mitais, todėl svarbu išsiaiškinti tiesą. Pavyzdžiui:
- Epilepsija nėra užkrečiama. Daugelis žmonių klaidingai tiki, kad liga gali būti perduodama kitiems, tačiau taip nėra.
- Epilepsija ne visada reiškia traukulius. Kai kurie priepuoliai gali būti nepastebimi, pavyzdžiui, trumpalaikiai sąmonės praradimai.
- Vaistai ne visada padeda visiškai kontroliuoti priepuolius, tačiau daugumai pacientų jie žymiai pagerina gyvenimo kokybę.
Kaip padėti žmogui per epilepsijos priepuolį?
Jei šalia esantis žmogus patiria epilepsijos priepuolį, svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti:
- Likite ramūs ir stebėkite priepuolio trukmę. Paprastai priepuoliai trunka kelias minutes, o po to savaime praeina.
- Padėkite asmenį ant šono po priepuolio, kad užtikrintumėte kvėpavimo takų praeinamumą.
- Nelaikykite galūnių ir nebandykite laikyti burnos atviros, nes tai gali sužeisti arba būti pavojinga.
Epilepsija Lietuvoje ir Europoje
Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Apie šią, liaudiškai „nuomariu“ vadinamą, ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji ”, „dieviškoji” ar ,,dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv.Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.
Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.
„Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, – kad kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. – Nors daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, tačiau kai kuriems su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi pastoviai.“ Kaip galėtumėm mes, šalia esantys, padėti tuo metu žmogui? Juk gyvybei grėsmę keliantis priepuolis gali netikėtai ištikti gatvėje, darbovietėje, mokykloje ar net pajūryje…
Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas. Priepuolį sukelti gali virusinės infekcijos, oro pokyčiai, stresas, miego ir poilsio trūkumas, karštis, alkoholis, ryški ir mirganti šviesa. Kad žmogų ištiko būtent epilepsijos priepuolis galime įtarti iš šių požymių: sąmonės praradimo, seilėtekio, kūno dalių ir veido traukulių, orientacijos sutrikimo, odos pokyčių (tampa lyg marmurinė). Jo metu gali sutrikti kalba, judesiai arba sąmonė, žmogus nereaguoja į supančią aplinką, o vėliau neatsimena tuo metu buvusių įvykių. Iš pradžių sutrinka kvėpavimas, iš burnos pasipila putos, kartais apsišlapinama. „Aplinkiniai turėtų žinoti ką daryti ištikus tokiai netikėtai situacijai. Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems, – pataria gydytoja B. Dargienė. – Pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų – pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.“
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.
Taip pat gydytoja B. Dargienė pataria jokiu būdu neslėpti nuo kasdien šalia būnančių žmonių, jog sergate epilepsija. „Mokymo įstaigoje ar darbovietėje turi žinoti, kad bet kurią akimirką jus gali ištikti priepuolis ir kaip aplinkiniai galėtų jums pagelbėti. Nes nuo to gali priklausyti jūsų gyvybė“, – apie mirtimi pasibaigusius epilepsijos priepuolius kalba gydytoja.
