Kava – neatsiejama daugelio ryto dalis ir vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Kasdien pasaulyje jos išgeriama daugiau nei 2 milijardai puodelių. Kol vieni ją giria už energiją, mokslininkai pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria klausimui: kaip kava veikia mūsų žarnyną? Ir atsakymai – išties įdomūs. Tyrimai rodo, kad kavos poveikis virškinimo sistemai yra gerokai platesnis nei manyta anksčiau. Be to, daugeliui žmonių jis yra ne tik neutralus, bet ir naudingas.
Ar kava sukelia rūgštingumą? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių
Ne vienas žmogus yra pastebėjęs, kad po kavos gali atsirasti nemalonus deginimas ar rėmuo. Taip yra todėl, kad kai kuriems kava padidina skrandžio rūgšties sekreciją. Tačiau šis poveikis – labai individualus.
Rūgštingumą gali lemti:
- vartojamos kavos rūšis (arabika dažnai švelnesnė nei robusta),
- skrudinimo stiprumas (šviesiai skrudinta dažniau dirgina skrandį),
- ar geriate ją tuščiu skrandžiu,
- netgi jūsų genetiniai ypatumai.
Jei dažnai jaučiate diskomfortą, verta pabandyti šaltai plikytą kavą (cold brew) arba švelnesnio skrudinimo pupeles – jos dažnai sukelia mažiau problemų.
Natūralus pagalbininkas nuo vidurių užkietėjimo
Daug kas iš patirties žino – puodelis kavos ryte gali „pajudinti reikalus“. Šis poveikis moksliškai pagrįstas: kava aktyvina žarnyno peristaltiką, o tai padeda greičiau išsituštinti.
Vis dėlto svarbu atminti, kad kava turi ir lengvą diuretinį poveikį, tad norint išlaikyti tinkamą žarnyno funkciją, būtina gerti pakankamai vandens. Kava viena pati nepadės, jei organizmui trūks skysčių.
Kava maitina žarnyno bakterijas – teigiamai
Naujausi tyrimai rodo, kad kava veikia panašiai kaip prebiotikai – ji padeda augti naudingoms žarnyno bakterijoms. Joje esantys polifenoliai ir antioksidantai skatina tokių bakterijų kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium dauginimąsi.
Reguliariai vartojant kavą, žarnyne gali padidėti mikrobiotos įvairovė, o tai labai svarbu ne tik virškinimo sveikatai, bet ir imunitetui, nuotaikai bei bendrai savijautai.
Kava gali turėti apsauginį poveikį žarnynui
Mokslininkai vis dažniau pastebi ryšį tarp saikingo kavos vartojimo ir mažesnės rizikos susirgti tam tikromis žarnyno ligomis. Tarp jų – storosios žarnos vėžys ir uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas.
Šį apsauginį poveikį greičiausiai lemia kavos priešuždegiminės savybės ir jos sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs junginiai.
Kodėl po kavos norisi į tualetą?
Vienas dažniausiai pastebimų poveikių – kavos gebėjimas paskatinti žarnyno judėjimą. Tyrimai rodo, kad vos per 10–15 minučių po kavos vartojimo gali suaktyvėti storosios žarnos motorika net iki 60 %.
Įdomu tai, kad šį efektą sukelia ne tik kofeinas – net be kofeino kava gali skatinti žarnyno veiklą. Poveikis siejamas su kitomis medžiagomis, pvz., chlorogenine rūgštimi ir melanoidinais.
Nors dažnai kalbama apie galimą kavos žalą, mokslas rodo, kad saikingas jos vartojimas (1–3 puodeliai per dieną) daugeliui žmonių gali būti naudingas ne tik energijai, bet ir žarnyno sveikatai. Svarbiausia – stebėti savo savijautą, rinktis kokybišką kavą, nepadauginti cukraus ar riebių priedų ir nepamiršti gerti daug vandens.
Naudingi patarimai kavos mėgėjams:
- Jei turite jautrų skrandį, rinkitės švelniai skrudintą arba cold brew kavą
- Neviršykite 3 puodelių per dieną – daugiau nebūtinai reiškia geriau
- Kavą gerkite ne tuščiu skrandžiu, ypač jei jautrūs rūgštingumui
- Kartu su kava visuomet išgerkite stiklinę vandens