Ar žinojote, kad kiaulpienių žiedai gali tapti ne tik pievų puošmena, bet ir gardžiu, kvapniu, sveikatą stiprinančiu gėrimu žiemai? Jei mėgstate gaminti natūralias žolelių arbatas ir vertinate tai, ką galima pasigaminti iš to, kas auga šalia, šis receptas kaip tik jums. Nors daugelis naudoja kiaulpienių lapus, šaknį ar net kotelius, šį kartą patariame arbatą pasigaminti iš pačių žiedų. Ji švelnesnio skonio, be kartumo, švelniai salstelėjusi ir primenanti pavasario kvapą. Be to, fermentacijos dėka atsiranda dar sodresnis aromatas, kuris primena džiovintas slyvas ar vaisinį medų.
Ką reikės pasiruošti?
- Šviežiai skintų kiaulpienių žiedų (kuo daugiau – tuo geriau);
- Rankšluosčių (vienas drėgnas, vienas sausas);
- Mėsmalės su stambiu sieteliu;
- Stiklainio;
- Švarios šluostės fermentacijai;
- Orkaitės su konvekcija (arba paprastos su pravertomis durelėmis);
- Laiko ir kantrybės!
1. Svarbiausias žingsnis: žiedų rinkimas
Kiaulpienių arbatai patariame rinkti tik žiedelius, be stiebų ar lapelių. Geriausia rinkti giedrą dieną, vidurdienį, kai žiedai visiškai prasiskleidę. Venkite augalų, augančių prie kelių ar užterštose vietose. Žiedų neplaukite, nes taip nuplautumėte natūralius fermentus, reikalingus fermentacijos procesui.
2. Natūralus vabzdžių šalinimas
Kadangi žiedai nebus skalaujami, juos paskleiskite plonu sluoksniu ant švaraus sauso rankšluosčio, ant viršaus uždenkite drėgnu rankšluosčiu ir dar vienu sausu – tarsi suformuodami natūralų šiltnamį. Laikykite ant stalo 3–4 valandas.
Tuo metu:
- žiedai šiek tiek apvysta;
- iš jų išlenda visi smulkūs vabzdžiai ir vabalėliai.
3. Malimas – kad išsiskirtų sultys
Po apvytimo permalkite žiedelius per mėsmalę. Naudokite stambiausią sietelį – tai leidžia gauti ne sausą masę, o sultingą mišinį. Tai svarbus žingsnis, kuris vėliau užtikrina sodrų skonį ir sėkmingą fermentaciją.
4. Fermentacija – aromato paslaptis
Permaltą žiedų masę suberkite į stiklainį, uždenkite drėgna šluoste (o ne sandariu dangteliu!) ir pastatykite šiltoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje.
Kiek fermentuoti?
- 20 valandų – šviesesnė, žolinių natų arbata;
- 30 valandų – tamsesnė, turtingo skonio arbata su vaisiniu, beveik medumi dvelkiančiu aromatu.
Fermentacijos metu masė keičia kvapą ir spalvą – tai natūralu.
5. Džiovinimas – lėtas, bet būtinas procesas
Po fermentacijos masę plonai paskleiskite ant kepimo popieriaus arba specialios džiovinimo grotelės. Džiovinkite orkaitėje 50 °C temperatūroje su konvekcija apie 3,5 valandos. Jei neturite konvekcijos funkcijos – palikite orkaitės dureles šiek tiek praviras. Tačiau nedžiovinkite per karštoje temperatūroje – kitaip prarasite vertingas medžiagas ir aromatą. Ir nepamirškite džiovinimo metu kas 30–60 min. pamaišykite masę, kad džiūtų tolygiai.
6. Laikymas ir naudojimas
Išdžiūvusią masę atvėsinkite ant stalo maždaug valandą, tuomet suberkite į sausą stiklainį su dangteliu. Laikykite tamsioje ir vėsioje spintelėje – taip arbata nepraras aromato ir naudingųjų savybių.
Naudojimas:
Arbatą ruoškite kaip įprastą žolelių arbatą – šaukštelį džiovintos masės užpilkite karštu vandeniu (apie 80 °C), uždenkite ir palaikykite 10–15 min. Skonis malonus, lengvai salstelėjęs – cukraus ar medaus dažnai net nereikia.
Kuo naudinga kiaulpienių žiedų arbata?
- Gali padėti valyti organizmą nuo toksinų;
- Švelniai stimuliuoja virškinimą;
- Turi antioksidantų;
- Veikia raminančiai, ypač vakarais;
- Sustiprina imuninę sistemą žiemą.
Kiaulpienių žiedų arbata – tai ne tik sveikas, bet ir labai kvapnus bei skanus gėrimas, kurio nereikia pirkti parduotuvėje. Tik šiek tiek laiko, kruopštumo ir turėsite natūralią, pavasariu dvelkiančią arbatą žiemai. Pabandykite – nustebsite, kaip tai paprasta ir gera!