Ar dažnai kramtote gumą? Ar tokiu būdu bandote išlaikyti gaivų burnos
kvapą? O gal taip bandote numalšinti stresą? Galbūt, tačiau, kramtomoji
guma gali sukelti ir problemų, ypač jei ši aistra sunkiai įveikiama.
Daugelio becukrių kramtomųjų gumų sudėtyje yra sorbitolio. Tai – natūralus angliavandenis, randamas daugelyje uogų bei vaisių. Pramoniniu būdu jis gaminamas iš gliukozės. Maisto pramonėje yra naudojamas kaip stabilizatorius, mažo kaloringumo saldiklis, emulsiklis. Kaip maisto priedas jis etiketėse yra žymimas E420. Sorbitolis pasižymi vidurius laisvinamuoju poveikiu ir yra absorbuojamas plonajame žarnyne.
Su kai kuriomis kramtomosios gumos sudėtinėmis dalimis susijusios nepageidaujamos organizmo reakcijos:
* Cukraus pakaitalai: sorbotolis, ksilitolis, manitas ir kiti gali sukelti viduriavimą, skausmus pilvo srityje, meteorizmą.
* Aromatizatoriai, gauti iš cinamono, gali sąlygoti burnos opų atsiradimą.
* Kramtomosios gumos, kurių kiekis padidėja pradėjus jas kramtyti, yra sudarytos iš tam tikrų aliejų. Pastarieji gali sukelti odos aplink burną uždegimus (peroralinis dermatitas).
* Dažančioji medžiaga chlorofilas (E140), mentolis, sintetinis antioksidantas butilintas hidroksitoluenas (E321) gali įtakoti dilgėlinės vystymąsi.
* Gumos, į kurių sudėtį įeina cukrus, gali sukelti dantų ėduonies vystymąsi.
* Saldymedis (įeinantis į kai kurių kramtomųjų gumų sudėtį) gali sumažinti kalio kiekį kraujyje iki pavojingos ribos bei padidinti kraujo spaudimą.
Žinoma, šalutinės reakcijos galimos tuo atveju, kai per dieną sukramtomas didelis kiekis kramtomosios gumos. Todėl kaip ir visur gyvenime, taip ir čia galioja auksinė taisyklė: viską darykite su saiku.
