Mažakraujystė, pasižyminti įprastais sideropenijos požymiais ir kliniškai panaši į chlorozę, gali išsivystyti tais atvejais, kai dėl kurių nors priežasčių pablogėja geležies įsisavinimas organizme arba padidėja jos sunaudojimas. Įsisavinti geležį dažniausiai trukdo skrandžio achilija, rečiau — lėtinis enterokolitas; jos sunaudojimas organizme padidėja, esant nėštumui, intoksikacijoms, sergant infekcinėmis ligomis. Dažniausia šios grupės simptominių chloranemijų forma yra achilinė chloranemija — mažakraujystė, išsivysianti sergant achiliniu gastritu.
Klinika. Simptominės mažakraujystės pasireiškia bet kuriai chloranemijai būdingais požymiais ir su pagrindine liga (gastritu, enterokolitu, infekcine liga) ar būkle (nėštumu, toksikoze) susijusiais simptomais.
Antrinių chloranemijų eiga palanki, daugiausia priklauso nuo pagrindinės ligos eigos.
Šios mažakraujystės gydomos tais pat principais, kaip ir vėlyvoji chlorozė, o priežastinė liga — atitinkamomis priemonėmis (esant achilijai, skiriama praskiesta druskos rūgštis, Esentukio, Birštono, Druskininkų mineraliniai vandenys; esant enterokolitui,— reikiama dieta, antibakteriniai ir kiti vaistai).