Įvadas
Vakcinacija yra viena didžiausių visuomenės sveikatos sėkmės istorijų – skiepai padeda apsaugoti nuo pavojingų ligų ir kasmet išgelbsti 2–3 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Nepaisant akivaizdžios skiepų naudos, vis dar sklando daug mitų apie vakcinaciją ir kyla nepagrįstų baimių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) netgi įtraukė vakcinacijos vengimą, kurį dažnai skatina klaidingi įsitikinimai, į didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai sąrašą. Dėl dezinformacijos dalis tėvų ima abejoti, ar saugūs skiepai vaikams, o suaugusieji atidėlioja skiepijimąsi patys.
Mitas Nr. 1: „Skiepai sukelia autizmą“
Vienas labiausiai paplitusių ir kenksmingų mitų – esą vaikų skiepai sukelia autizmą. Šis teiginys atsirado 1998 m., kai britų gydytojas Andrew Wakefield publikavo tyrimą, teigiantį, jog tymų-raudonukės-kiaulytės (MMR) vakcina susijusi su autizmo atsiradimu. Vėliau išaiškėjo, kad Wakefield tyrimas buvo ydingas ir netgi atliekamas nesilaikant etikos – duomenys buvo klastojami, o pats autorius turėjo interesų konfliktą.
Tiesa: Per pastaruosius dešimtmečius atlikta daugybė didelės apimties tyrimų skirtingose šalyse, ir nenustatyta jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo. Pavyzdžiui, viename tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 000 vaikų, neaptikta jokių autizmo dažnio skirtumų tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų. Taip pat Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog vakcinos sukeltų autizmo spektro sutrikimus. Didėjančius autizmo atvejų rodiklius lemia geresnė diagnostika ir kiti veiksniai, bet ne skiepai. Apibendrinant, šis mitas buvo sukurtas klaidingo tyrimo pagrindu ir ne kartą paneigtas mokslu.
Mitas Nr. 2: „Imunitetas geriau vystosi persirgus liga (natūraliai), o ne skiepijantis“
Logiška manyti, kad persirgus tam tikra infekcine liga įgyjamas stiprus natūralus imunitetas. Iš tiesų, kai kuriais atvejais natūraliai įgytas imunitetas gali trukti ilgiau nei skiepo suteikiamas. Tačiau tokia „natūrali“ imuniteto kaina yra gerokai per didelė rizika. Sergant realia liga, ypač tokia sunkia kaip tymai ar poliomielitas, tenka rizikuoti sveikata ir net gyvybe. Pavyzdžiui, sergant tymais miršta apie 2 iš 1000 užsikrėtusių vaikų išsivysčiusiose šalyse, o besivystančiose šalyse mirštamumas gali būti net 20 kartų didesnis. Tymai taip pat gali sukelti sunkių komplikacijų – plaučių uždegimą, smegenų uždegimą, apakimą. Tuo tarpu MMR vakcina sukelia tik maždaug 1 sunkią nepageidaujamą reakciją iš milijono skiepijimų. Kaip matome, rizika nuo ligos yra nepalyginamai didesnė nei rizika nuo vakcinos.
Tiesa: Visada geriau imunitetą įgyti vakcinos pagalba, o ne rizikuoti susirgti pačia liga. Skiepijantis organizmas gauna susilpnintą ar dalinį infekcijos sukėlėją, kuris saugiai „apmoko“ imuninę sistemą. Taip pasiekiama apsauga be tų pavojų, kuriuos sukeltų tikra infekcija (pvz., nėščiai moteriai raudonukės infekcija gali lemti vaisiaus apsigimimus, o raudonukės vakcina suteikia imunitetą be tokių rizikų. Mokslininkai vieningai sutaria, kad skiepytis yra nepalyginamai saugiau, nei „grūdinti“ imunitetą ligomis. Be to, sąmoningas nesiskiepijimas kelia grėsmę ne tik pačiam žmogui, bet ir aplinkiniams – galite užkrėsti kūdikius ar kitus asmenis, kurie dėl medicininių priežasčių negali gauti skiepų. Taigi „natūralaus imuniteto“ siekimas ligomis yra labai rizikingas ir mediciniškai nepagrįstas kelias.
Mitas Nr. 3: „Skiepai yra eksperimentiniai ir nepakankamai ištirti“
Dalis žmonių baiminasi, kad vakcinos kuriamos paskubomis ir išleidžiamos į rinką deramai neištirtos. Ypač tokios kalbos suintensyvėjo pasirodžius naujoms vakcinoms (pavyzdžiui, COVID-19 mRNR vakcinoms). Iš tikrųjų vakcinų kūrimas yra ilgas, daug etapų apimantis procesas. Kiekviena licencijuota vakcina turi praeiti griežtus daugiapakopius tyrimus: pirmiausia – laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, tuomet net trys fazės klinikinių tyrimų su žmonėmis, kuriuose dalyvauja dešimtys tūkstančių savanorių. Tik įrodžius, kad vakcina veiksminga ir saugi, ji gali būti registruojama. Pasak PSO, vakcinos patiria itin griežtus ir ilgai trunkančius bandymus bei sertifikavimo procesus, kuriuos prižiūri tiek tarptautinės organizacijos, tiek nacionalinės reguliavimo institucijos. Net ir pradėjus jas naudoti, toliau vykdoma nuolatinė vakcinų saugumo stebėsena – renkama informacija apie galimus šalutinius reiškinius, kad būtų galima greitai reaguoti, jei iškiltų nenumatytų problemų.
Kalbant apie COVID-19 vakcinas, nors jos buvo sukurtos rekordiškai greitai, tai pavyko padaryti sutelkus milžiniškus pasaulio mokslininkų ir resursų pajėgumus, o nei vienas būtinas tyrimų etapas nebuvo praleistas. Pasaulyje jau sunaudota milijardai dozių COVID-19 vakcinų, ir jos demonstruoja aukštą saugumo profilį, nuolat stebimą sveikatos institucijų. Trumpai tariant, jokie skiepai, kurie siūlomi visuomenei, nėra „eksperimentiniai“ – prieš patenkant žmonėms, jie kruopščiai patikrinami moksliniais tyrimais ir patvirtinami atsakingų sveikatos priežiūros institucijų.
Mitas Nr. 4: „Vakcinos nesaugios – sukelia daug šalutinių poveikių, ligas ar net mirtį“
Natūralu nerimauti dėl galimų šalutinių poveikių, ypač skiepijant vaikus. Iš tiesų jokia medicinos intervencija nėra absoliučiai be jokio šalutinio poveikio, tačiau skiepų atveju sunkios reakcijos yra ypač retos. Dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai po skiepų yra lengvi ir trumpalaikiai: dūrio vietos paraudimas ar skausmas, nedidelis karščiavimas, bendras negalavimas. Šie požymiai paprastai praeina per kelias dienas ir rodo, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną (tai normalu). Rimtesnės nepageidaujamos reakcijos – tokios kaip stipri alerginė reakcija (anafilaksija) – pasitaiko itin retai, maždaug 1 atvejis iš milijono skiepų dozių. Kad būtų aiškiau: tikimybė, jog žaibas trenks du kartus į tą pačią vietą, yra didesnė nei sunkaus šalutinio poveikio nuo vakcinos tikimybė.
Svarbu ir tai, kad vakcinos nuolat stebimos dėl saugumo. Tiek Europoje, tiek JAV veikia griežtos nepageidaujamų reakcijų registravimo sistemos – kiekvienas neįprastas atvejis kruopščiai ištiriamas. Iki šiol moksliniai duomenys nerodo jokio priežastinio ryšio tarp vakcinų ir sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikimų (pvz., diabeto, autizmo ar kt.). Kartais pasigirsta teiginių, esą skiepai lemia autoimunines ligas ar alergijas, tačiau plataus masto tyrimai to nepatvirtina. Pavyzdžiui, skiepijimas MMR vakcina buvo sietas su labai reta laikina kraujo liga – idiopatine trombocitopenija, tačiau nustatyta, kad ši būklė pasireiškia 1 iš 30 000 paskiepytų vaikų, tuo tarpu susirgus raudonuke ši liga pasireiškia 1 iš 3000 atvejų, o susirgus tymais – 1 iš 6000 atvejų. Vadinasi, nesiskiepijus rizika susirgti autoimunine komplikacija yra daug kartų didesnė! Tai dar kartą parodo, jog skiepų nauda gerokai viršija galimą riziką. Apibendrinant, vakcinos yra saugios, o gąsdinantys pasakojimai apie „dažnus“ sunkius šalutinius poveikius prieštarauja statistiniams faktams ir medicinos mokslo išvadoms.
Mitas Nr. 5: „Per daug vakcinų vienu metu perkrauna vaiko imuninę sistemą“
Kūdikiams ir vaikams pagal skiepų kalendorių tenka gauti ne vieną vakciną, todėl kai kurie tėvai nuogąstauja, jog mažo vaiko imuninė sistema „neatlaikys“ tiek skiepų iš karto. Iš tiesų šis nerimas suprantamas, tačiau moksliniai duomenys jį kategoriškai paneigia. Vaiko imuninė sistema yra pakankamai stipri, kad susidorotų su daug didesniu antigenu kiekiu, nei patenka su vakcinomis. Kūdikiai nuo gimimo kasdien susiduria su šimtais naujų mikrobų aplinkoje – per orą, maistą, vandenį, prisilietimus. Palyginimui, visos vakcinos kartu sudėjus turi tik kelias dešimtis antigenų (bakterijų ar virusų dalelių). Vaikas per dieną natūraliai su maistu ir aplinka gauna daugiau antigenų, nei jų yra visuose skiepuose kartu. Be to, šiuolaikinės vakcinos yra stipriai „išgrynintos“ – lyginant su senesnėmis vakcinų formulėmis, dabartiniuose skiepuose antigenų skaičius net mažesnis, nors jos apsaugo nuo daugiau ligų.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad suteikus vaikui kelias vakcinas vienu metu jokio neigiamo poveikio imuninei sistemai nėra. JAV atliktas tyrimas nustatė, kad neskiepytų ir pagal pilną kalendorių paskiepytų kūdikių imunitetas niekuo nesiskiria – skiepai jo nesusilpnina. Priešingai, yra svarbių privalumų skiepijant kelias vakcinas kartu: vaikas patiria mažiau dūrių (nes kombinuotos vakcinos sujungia kelias vienoje), reikia mažiau vizitų pas gydytoją, tėvams patogiau laikytis grafiko. Taigi, skiepų „perkrautos imuninės sistemos“ mitas neturi pagrindo. Mūsų imuninė sistema yra tarsi gerai ištreniruota kariuomenė – ji gali kovoti daugelyje frontų vienu metu. Svarbiausia užduotis tėvams – laikytis skiepijimų kalendoriaus, kad vaikas laiku gautų visą apsaugą.